Tradiciniai pasaulio šalių žaidimai

Šiuolaikinės technologijos leidžia bendrauti ir bendradarbiauti pedagogams iš viso pasaulio. Galimybę kartu kurti projektus, dalintis, mokytis vieniems iš kitų, suteikia Europos programos „eTwinning“ bendruomenė mokykloms.

Prisijungusi prie platformos eTwinning, pradėjau ieškoti savo vaikams patrauklaus ir pavasario laikotarpiui, mokslo metų pabaigai tinkamo projekto ir taip prisijungėme prie Turkijos inicijuoto projekto „Tradiciniai pasaulio šalių žaidimai“. Projekto tikslas – skatinti vaikus domėtis, pažinti kitas šalis, jų kultūrą ir tradicijas per jiems priimtiniausią veiklą – žaidimus.

Projekte dar dalyvauja Lenkijos, Rumunijos, Italijos bei Ispanijos ikimokyklinio amžiaus grupių vaikai. Buvo smagu „eTwinning“ platformoje pasižiūrėti vieni kitų prisistatymus, pamatyti, kaip atrodo darželio grupės bei žaidimų aikštelės kitose pasaulio šalyse.

Prisistatėme ir mes:

Visgi, stebėdami prisistatymus, vaikai pastebėjo, kad bendraamžiai ir kitose šalyse taip pat išdykauja, juokiasi, noriai sportuoja. Pedagogai virtualioje, būtent šiam projektui sukurtoje erdvėje, dalinosi savo šalių tradiciniais žaidimais su aprašymais, nuotraukomis, video įrašais, tad juos išmokti ir pritaikyti savo vaikų grupei nebuvo sunku. Tokiu būdu išmokome turkišką žaidimą „Parduodu aliejų, parduodu medų”, lenkišką žaidimą „Mūrininkas“ ir rumunišką žaidimą „Kviečiu kareivį“, kurį žaidžiant buvo labai smagu šūkauti būtent jų kalba: „tara tara, vrem onasi“. Nors, atrodo, tos kitos šalys taip toli, bet jų tradicinių žaidimų labai panašios versijos žaidžiamos ir Lietuvoje.
Vaikai kartu tarėsi, rinko, kokių žaidimų nori išmokyti savo draugus. Išrinkome Jokūbo mamos, žygio metu išmokytą žaidimą „Trečias bėga”, visų laikų populiariausią – „Pele, pele, pas ką žiedas žydi“ ir vaikų labai mėgiamą – „Skulptūros“. Įkėlus jų aprašymus, neilgai trukus sulaukėme nuotraukų bei video įrašų, kaip lietuviškus žaidimus žaidžia vaikai Turkijos, Rumunijos darželiuose.

https://youtu.be/SRBBRhcav_w

Žaisdami tradicinius pasaulio šalių žaidimus, vaikai ugdėsi pagarbą, empatiją, toleranciją bei supratimą, kad vaikai, nors ir gali pasirodyti skirtingi, bet visi jie labiausiai mėgsta draugauti ir žaisti kartu. Tai buvo puiki patirtis tiek vaikams, tiek priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

Vaikų mintys apie projektą:

Agota (6m.): „Mes siunčiam savo žaidimą iš Lietuvos, o kiti – savo ir taip galim vieni kitų žaidimus žaisti. Labai įdomu…“

Medeina (6m.): „Jų tamsesnė oda, jie skirtingai kalba“.

Meida (6m.): „Mes panašūs, nes mėgstame žaisti žaidimus“.