Kalėdinis vaidinimas

 Šypsena varlytei

Skaitant vaikams knygą „Šypsena Varlytei“, kilo idėja pagal šią istoriją pastatyti Kalėdinį vaidinimą, nes istorija nesudėtinga, su daug įvairių veikėjų, na, dalį jų pakeičiau, nes sunku būtų pasigaminti bebro, žuvies kaukes, tad tikrai galima improvizuoti ir veikėjus sugalvoti tokius, kokie patinka.

Pridedu savo parašytą scenarijų. Su dainelėmis spektakliukas truko apie 30 minučių, kas, manau, tokio amžiaus vaikams yra pats tas.

Pasaka „Šypsena varlytei“

Veikėjai

Varlytė

Varlytės mama

Saulytė

Drugelis

Vilkas

Pelytė

Katinai

Lapiukas

Lapė mama

Vaikai

Daina „Varlytės choras“

Pasakotojas:

Vieną dieną Varlytė pasijuto liūdniausia varlyte pasaulyje:

Kva, kva

Tyliai sukvaksėjo ji savo atspindžiui vandenyje.

Pro šalį skrido drugelis (groja muzika, Drugelis šoka, plasnoja) paglostė varlytei viršugalvį, bet varlytė to net nepastebėjo….

Ją pralinksminti bandė ir Saulytė (grojant muzikai, Saulytė eina į scenos vidurį, šoka) nutaikydama į nosytę vieną spindulėlį, bet Varlytė tik nusičiaudėjo ir...liko dar liūdnesnė.

Tuo metu varlytės mama plušėjo parduotuvėje (groja smagi muzika, visi Vaikai ir už jų gale Vilkas, stoja į eilę ir žaidžia parduotuvę).

Muzika nutyla.

Staiga jai vos vos dilgtelėjo širdis.

-Kažkas atsitiko mano varlytei,….susirūpino ji.

Trumpą valandėlę dvejojo, paskui kreipėsi į vilką, jau einantį nuo kasos.

-Atsiprašau, ar kartais neisite į ežero pusę?

-Taip, einu kaip tik ten, ar galėčiau kuo nors padėti?

Varlytės mama pagalvojo apie dukrytę ir veide nušvito spindulinga švelni šypsena (Varlė mama pasiima į rankas Šypseną – pusė popierinės vienkartinės lėkštės, ant kurios nupiešta plati šypsena. Lėkštė priklijuota prie lazdelės.)

-Būčiau dėkinga, jeigu perduotumėte šią šypseną mano varlytei, mes gyvename ten, prie ežero.

Vilkas nusilenkė, padėkojo už pasitikėjimą ir patraukė ežero link. Beeidamas:

-Palikau kepsnį orkaitėje, turiu grįžti namo ! Tik kaip bus su šypsena varlytei?….

Tai išgirdo maža pelytė:

- Jūs bėkit namo, aš mielai perduosiu šypseną varlytei.

Pelytė nešė šypseną mišku ir staiga išgirdo….miauksint išdykėlius katinus. Kaip ji išsigando!

Drebančią pelytę pamatė pro šalį bėgęs Lapiukas.

Pelytė:

-Gal gali nunešti šypseną varlytei? Ji gyvena ten, prie ežero…

-Mielai ( pasirinkta dainelė, šokis, lapiuko žaidimas)

Lapiuko mama:

-Lapiuk, paruošiau vakarienę, greit bėk namo

-Oi, o kaip dabar nunešti šypseną varlytei?

Iš darželio į kiemą išbėga vaikai, ridena sniego kamuolius. Daina apie žiemą.

Lapiukas:

-Vaikai, gal galite aplankyti varlytę prie ežero? Jos mamytė siunčia jai savo šypseną….

-Žinoma, būtinai aplankysim ir perduosim.

Priėję prie ežero, vaikai pamatė varlytę, tupinčią ant lelijos lapo krašto. Ji žiūrėjo priešais save ir svarstė:

-Kodėl aplink taip liūdna ir niūru….(varlytė pamato vaikus ir jų atneštą šypseną)

-Mamyte!

Vaikai:

-Taip, varlyte, tai tavo mamytės šypsena tau. Pralinksmėk ir daugiau neliūdėk.

Varlytės mama pribėga prie Varlytės, ją apkabina.

-Mama tave labai myli….

Varlytė pajuto širdyje šilumą ir pralinksmėjo, nusišypsojo

Vaikai:

-O mes norime pakviesti tave į vaikų darželį švęsti Kalėdų.

Varlytė ir jos mama

-O kas tai yra?

Eilėraštis apie Kalėdas

Daina apie Kalėdas.