Šiais metais teko organizuoti Joninių šventę darželyje. Pirmiausia peržiūrėjau, prisiminiau, kokios svarbiausios yra šios šventės tradicijos ir pradėjau galvoti, kaip jas pritaikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Organizuojant tradicines lietuviškas šventes, mano nuomone svarbu ne pasakoti vaikams, kaip senovėje būdavo, bet išgyventi, patirti tradicijas čia ir dabar. Joninių diena, pati ilgiausia, ryte visi laukia patekančios saulės, tad darželio teritorijoje esantį kalnelį vaikai papuošė savo padarytomis saulytėmis. Pasveikinus Joną ir Rasą (žinoma, jiems buvo uždėti ąžuolo vainikai), vaikai savo aikštelėse kūrė ir žaidė: pynė ir plukdė vainikus (vainikus pynė vaikiškai, taip, kad patys dalyvautų procese: prie popierinės juostos, prilipinus dvipusės lipnios juostos ir nulupus viršutinį sluoksnį, vaikai nesunkiai lipino gėlių žiedus), ieškojo paparčio žiedo (įvairiose kiemo vietose paslėpiau popierinio žiedo šešias detales, pagal tai paruošiau planą, kurio kopiją daviau kiekvienam vaikui. Sekdami plano nurodymais, vaikai ieškojo dėlionės, o jau surinkę visas - sudėliojo). Joninių šventėje svarbų vaidmenį vaidina žolynai, tad šalia Vaistažolių kalnelio įrengėme arbatinę, kur susėdę ant šviežio šieno „kitkų“ vaikai ragavo atvėsintas liepų, mėtų arbatas, medų, rabarbarus ir braškes. Kokios Joninės be maudynių ryto rasoje? Kieme ant žolės atitempėme vandens žarną ir uždėjome purškiantį antgalį. Visos šventės metu netilo vaikų krykštavimas ! Diena buvo labai karšta, tad tokia pramoga labai tiko.
https://read.bookcreator.com/jX6KDO2qAMaOoi2TrfNnHeuI5JL2/KRAS0oftRWurGQtTwyfyrw
Comments
Post a Comment